Dažniausiai užduodami klausimai

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad renovuoto buto kaina iš karto šokteli 15–20 procentų. Nekilnojamojo turto bendrovės „Capital“ brokeris Tomas Rusakas teigia, kad tokios tendencijos susidarė dėl pakitusių žmonių poreikių.

„Naujo būsto besidairantys žmonės prioritetą vis labiau teikia ne tik buto vidui, bet ir visai aplinkai – kiemui, šalia esantiems parkams, automobilių stovėjimo aikštelėms, mokykloms, darželiams, galimybėms naudotis viešuoju transportu ir pan.“, – sako T. Rusauskas.

Anot brokerio, netiesa, kad butai renovuotuose arba senos statybos namuose nėra paklausūs: „Daugelis mano, kad žmonės perka tik naujus butus. Jeigu pažvelgtume į Vilniaus žemėlapį ir, tarkime, Žirmūnų arba Antakalnio mikrorajonus, tai daugelyje geriausių vietų stovi 1960–1970 m. statyti penkiaaukščiai – jie arti miesto centro, prie jų daug prekybos centrų, patogus susisiekimas. Bėda ta, kad daugelis tų namų yra nerenovuoti ir jų kaina kartais neatitinka rinkos kainos.“

„Kaip pavyzdį galiu pateikti butų kainas Žirmūnų mikrorajone: nerenovuotame name 45–50 kv. metrų ploto butas kainuoja apie 60 tūkst. eurų, o renovuotame – 70–80 tūkst. eurų. Daug kas perka butus ir nori, kad tai būtų investicija, tačiau kartais nepagalvojame, kad net ir to būsto, kuriame gyvename, kainą galime išauginti labai paprastai“, – sako T. Rusakas

VĖDINIMO SISTEMA

Dabar esanti natūralios traukos ventiliacija neužtikrina oro pasikeitimo butuose. Tam, kad vyktų oro pasikeitimas reikalingas oro pritekėjimas, tai reiškia, kad reikia atidaryti langą. Šaltu metų laiku mes įleidžiame daug šalto oro. Renovacijos metu, butuose įrengus rekuperatorius, užtikrinamas geras mikroklimatas butuose, sumažinami šilumos nuostoliai paimant šaltą orą.

NETOLYGUS ŠILDYMAS KIEKVIENAME BUTE

Dažniausiai nerenovuotame name esama šildymo sistema yra nesubalansuota, todėl didžiausias termofikacinio karšto vandens srautas atiteka į butus esančius arčiausiai šilumos punkto, o tolimesniems butams srauto nepakanka. Norint užtikrinti normalų šildymą tolimesniuose butuose, reikia pakelti paduodamą į sistemą termofikacinio vandens temperatūrą. Susidaro situacija, kada butai arčiau šilumos punkto yra perkaitinami, gyventojams juose per karšta ir nesant įrengtam šildymo reguliavimui, gyventojai priversti atidaryti langus, o tolimesniuose nuo šilumos punkto butuose kambario temperatūra daugmaž normali.

Tokia pati situacija ir su laiptinių šildymu. Užkilus temperatūrai laiptinėse, mes atidarome langus ir išleidžiame šilumos energiją į lauką, bet už ją susimokame. Šildymo sistemos modernizavimas eliminuoja betikslius šilumos praradimus.

Pirmiausiai šildymo sistemos magistraliniuose vamzdynuose ant kiekvieno stovo įrengiamas automatinis balansavimas, kuris tolygiai paskirsto termofikacinio vandens srautus (nereikia dirbtinai sukelti temperatūros, kad visuose butuose būtų užtikrinta reikiama temperatūra) ir kiekviename bute sumontuojami termostatiniai ventiliai, kurie palaiko bute jūsų užsiduotą (norimą) temperatūrą. Taigi galime daryti išvadą – po pastato atnaujinimo gyvename šiltai ir už šildymą mokame mažiau.  

NUSIDĖVĖJUSI KARŠTO VANDENTIEKIO SISTEMA

Karšto vandentiekio sistemos vamzdynai nerenovuotuose namuose yra seni, pažeisti korozijos, dėl to vamzdynai trūksta, užliejami butai. Turint tokios būklės vamzdynus, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra bei remontas. Nuolat leidžiame pinigus vamzdynų ,,lopymui“, tačiau problemos neišsprendžiame, kaip gyvenome taip ir gyvename su senais vamzdynais linkusiais trūkinėti. Tokie remontai vienam butui per metus gali kainuoti iki 100 EUR. Įgyvendinus namo atnaujinimo projektą, karšto vandentiekio vamzdynai pakeičiami naujais, tai sutaupo pinigus išleidžiamus remontui bei užtikrina ramų gyvenimą.

ŠONINIŲ SIENŲ APŠILTINIMAS

Kampinių butų gyventojai nerenovuotuose namuose turi pačias blogiausias gyvenimo sąlygas. Šie butai turi didžiausią lauko sienų plotą, o kadangi pastatas neapšiltintas per sienas vyksta didelė šalčio infiltracija, dėl nusidėvėjusio sienų apsauginio sluoksnio turime didelį vandens įgeriamumą. Kas blogiausiai – nesubalansuota šildymo sistema negali patiekti reikiamo šilumos kiekio šalčio infiltracijai padengti ir užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų. Deja tokiuose butuose dažniausiai atsiranda pelėsis. Visas šias problemas sprendžia tik pastato modernizavimas: sumažina daugiau kaip 50 proc. šilumos nuostolių, apsaugo pastato sienas nuo drėgmės, subalansuota šildymo sistema užtikrina tolygų šildymą visuose butuose, o įrengtas šilumos reguliavimas suteikia galimybę gyventi šiltai ir nevartoti perteklinės šilumos.

Priklausomai nuo namo būklės ir tipo šilumos suvartojimas renovuotame name gali būti 30–70 proc. mažesnis. Žemiau pateikiame pavyzdį – tokio paties tipo namų – renovuoto ir nerenovuoto namų Žirmūnų mikrorajone išlaidų šildymui palyginimą. Pateiktame grafike matome, kad atnaujinto Tuskulėnų g. 56 namo gyventojas, gyvenantis 55 kv. m bute, už šildymą moka 30-40 proc. mažiau nei gyventojas, gyvenantis tokio paties tipo neatnaujintame name Tuskulėnų g. 20.

Seni pastatai reikalauja nuolatinės priežiūros, o kosmetiniai remontai daugeliu atvejų
neišsprendžia visų problemų. Labai svarbu neleisti pastatui nusidėvėti ir pasiekti avarinės būklės. Avarinės būklės likvidavimas reikalauja labai didelių investicijų. Estetiškai pastatų tiek išorė tiek vidus: senos laiptinės, sulinkę turėklai, kabantys laidai, nutrupėjęs tinkas, dažai veikia slegiančiai. Turite suprasti, kad dabar atiduodate pinigus šilumos tiekėjui, o savo namui nieko nedarydami vis bloginate jo būklę. Tad gal renovacijos dėka geriau per pusę mažinti išlaidas už šilumą, o likusią sutaupytą sumą skirti renovacijai, t. y. gerinti savo gyvenimo kokybę. Vis tiek ateis metas tvarkyti namą, tik kuo vėliau, tuo labiau gyventojams nepalankesnėmis finansinėmis sąlygomis.

FASADINIŲ SIENŲ ŠILTINIMAS

Fasadinių sienų šiltinimas yra dviejų būdų: tai tinkuojama ir ventiliuojama sistema. Šiltinamas cokolis (pamatai) ir dedama hidroizoliacinė medžiaga. Šiltinama viršutinio aukšto lietaus stogeliai ir pirmo aukšto balkonų grindys iš lauko pusės. Atnaujinami įėjimo į laiptinę stogeliai. Įvertinama balkonų atitvarų būklė, jie apšildomi.

STOGO ŠILTINIMAS

Stogas šiltinamas ir dedama nauja hidroizoliacinė medžiaga, įrengiami parapetai. Ant parapetų montuojama apsauginė tvorelė. Keičiamos įėjimo ant stogo durys arba liukai. Jei stogas šlaitinis, keičiama stogo danga, sutvirtinami stogo elementai, šildoma perdanga, atnaujinami lietaus nuotekų vamzdynai. Jei yra galimybė, montuojami saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti arba saulės elektrinė elektrai gaminti.

 BALKONAI

Balkonai stiklinami pagal vieningą projektą. Gali būti dviejų tipų: tai plastikiniai balkonai su stiklo paketais (šilta konstrukcija) arba aliuminio profilio (stumdoma, šalta konstrukcija). Tai yra individuali investicija už kurią moka buto savininkas, kuriam buvo stiklintas balkonas.

LANGAI

Keičiami butų bendro naudojimo langai ir langai bei balkonų durys butuose į plastikinius su stiklo paketais. Jau pakeistus langus su stiklo paketais dar kartą keisti nebūtina, tačiau rekomenduojama pasikeisti seno tipo, jau spėjusius pasenti plastikinius langus. Tai yra individuali investicija už kurią moka buto savininkas, kuriam buvo stiklinti langai.

VENTILIACIJOS SISTEMA

Ventiliacijos sistema yra išvaloma ir dezinfekuojama. Ant stogo pakeliami ventiliacijos kaminėliai traukai padidinti arba montuojamos turbinos. Galima butuose sumontuoti rekuperatorius priverstiniam vėdinimui.

ELEKTROS INSTALIACIJA

Keičiama viso daugiabučio namo bendra elektros instaliacija.

ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMA

Keičiami karšto vandens ir šildymo sistemos vamzdynai rūsyje (magistraliniai) ir stovai visame daugiabutyje. Galima perdaryti šildymo sistemą iš vienvamzdės į dvivamzdę. Keičiami radiatoriai ir prie jų montuojami termostatai šilumai reguliuoti bute. Montuojama sistema, duomenų nuskaitymui. Rūsyje montuojami automatiniai balansiniai ventiliai ant stovų, šildymo sistemai subalansuoti. 

ŠALTO VANDENS VAMZDYNAS IR BUITINĖS NUOTEKOS

Keičiami šalto vandens ir kanalizacijos vamzdynai. Ši priemonė nėra energiją taupanti, jai nėra suteikiama valstybės parama.

LAIPTINIŲ REMONTAS

Remontuojamos laiptinės. Sienos atnaujinamos ir nudažomos. Ši priemonė nėra energiją taupanti, jai nėra suteikiama valstybės parama.

Gaunantys iš savivaldybės paramą (kompensaciją) šilumai ir karštam vandeniui už renovaciją nemoka. Skaičiuoklė, pagal kurią galite įsivertinti, ar jūs gautumėte kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį (ir renovacija Jums būtų nemokamai) yra čia: https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos

Pablogėjus finansinei būklei ar praradus darbą visada galima kreiptis į Vilniaus miesto Socialinės paramos centrą (Kauno g. 3) dėl socialinių išmokų.

 

Savivaldybė skatina daugiabučių namų renovaciją ir nuo šių metų pradeda tvarkyti renovuotų namų kiemus – kaimynijų teritorijas. Tvarkomos teritorijos, kur yra renovuoti visi daugiabučiai namai. Kokia yra Jūsų kaimynijos teritorija? Prisijunkite prie žemėlapio tinklapyje vilnius.lt – pasirinkite temą Kvartalinė renovacija ir pasirinkite papildomą sluoksnį Kaimynijos. Kaimynijos teritorija apibrėžta oranžine linija, o renovuoti daugiabučiai namai apibrėžti mėlynai. Namai, kuriuose renovacija vyksta – papildomai užštrichuoti.

Teritorijos sutvarkymo darbai:

  • Esamų šaligatvių remontas
  • Esamų automobilių stovėjimo aikštelių remontas
  • Plastikinių korių įrengimas (pagal galimybes)
  • Esamų želdinių sutvarkymas

Pagal poreikį ir galimybes bus pastatyti suoliukai.

Gyventojams šie darbai nieko nekainuos. Atnaujinkite savo namą, o savivaldybė atnaujins Jūsų kiemą.