Atnaujintas kaimynų kiemas tampa pavyzdžiu: kapsi paskutinės savaitės teikti paraiškas Kaimynijų programai
Liko mažiau nei mėnuo, kai galima teikti paraiškas pagal naujausią Kaimynijų programos kvietimą, tad vilniečių bendruomenės aktyviai domisi šia galimybe. Labiausiai motyvuoti ja pasinaudoti – tie, kas Kaimynijų programa domėjosi jau anksčiau, konsultavosi su programos administratoriumi „Atnaujinkime miestą“ ar dalyvavo specialiuose renginiuose. Kaimynijų programa leidžia daugiabučių gyventojams nemokamai susitvarkyti aplinką – darbus finansuoja miesto savivaldybė.
Kaip sako „Atnaujinkime miestą“ Kaimynijų komandos vadovė Jūratė Sventickienė, šių metų sausio pradžioje paskelbus naująjį kvietimą teikti paraiškas, pirmiausia suskubo tie, kas šio kvietimo jau laukė. Paskutinioji diena teikti paraiškas pagal šį kvietimą – kovo 16-oji. „Gyventojai, kurie iš anksčiau domėjosi programa, jau buvo išsiaiškinę, kokios procedūros laukia, o kai kurias jų jau atlikę. Tad jie neužtruko pateikti paraiškas. Žinia apie šią programą sklinda vis plačiau – per mūsų įstaigą, aktyvias seniūnijas, socialinius tinklus. Be to, pajutome, kad jei tam tikroje teritorijoje jau buvo vykdomi kaimynijos tvarkymo darbai, neretai vėliau programa domisi ir paraiškas teikia gretimų kaimynijų gyventojai – jie mato tvarkomą ar jau sutvarkytą aplinką ir patys nori, kad aplinka gražėtų ir greta jų namų“, – komentuoja ji.
Terminas „kaimynija“ vilniečių nebestebina
Pasak „Atnaujinkime miestą“ Kaimynijų komandos vadovės, net ir pati sąvoka „kaimynija“, nors yra naujadaras, tampa vis žinomesnė. J. Sventickienė primena, jog šiuo terminu įvardijama teritorija, kuria naudojasi vienas ar keli daugiabučiai, turintys bendrą kiemą ir infrastruktūra. Tai, ar daugiabutis priklauso jau suformuotai teritorijai, galima pasitikrinti virtualiame žemėlapyje (jame pasirinkus sluoksnį Kaimynijos) – tai yra pirmas žingsnis, kurį J. Sventickienė ragina atlikti besidominčius galimybe teikti paraišką Kaimynijų programai.
Šiuo metu Vilniuje suformuota apie 1300 kaimynijų, jos skiriasi ir savo plotu, ir daugiabučių, kurie ją sudaro, skaičiumi bei dydžiu. Bendras suformuotų kaimynijų plotas – daugiau nei 1000 ha.
Prioritetai: vietos automobiliams ir šaligatviai
J. Sventickienė pasakoja, jog vilniečiai gali patys nuspręsti, kokie pokyčiai kaimynijoje jiems svarbiausi. Dažniausiai pageidaujama, kad teritorijoje būtų sutvarkytos ir išplėstos vietos automobiliams, dažnai renkamasi tvarkyti šaligatvius – atnaujinti esamus ar tiesti naujus, pavyzdžiui, išmintų takų vietoje. Daugiabučių gyventojams aktualus ir suoliukų įrengimas, apšvietimo atnaujinimas. „Kartu su seniūnijomis ar namų administratoriais pastaruoju metu surengėme nemažai susitikimų su gyventojais, jie visada turi klausimų apie šią programą, kai tik pavyksta, pasikviečiame ir gyventojų, kurie jau dalyvavo Kaimynijų programoje. Kartais pokalbiai nukrypsta link globalesnių pasvarstymų – o kas kiekvienam mūsų yra namai? Panašu, kad vis daugiau žmonių supranta, kad tai nėra vien tik butas: tai ir visas namas, ir kiemas. Juk bendrų patalpų ir kiemo būklė taip pat prisideda prie to, kiek saugiai, patogiai jaučiamės. Vėliau sutvarkyta teritorija tampa natūralu labiau rūpintis, o laiptinės ar kiemo tvarkymas gali tapti būdu palaikyti bendruomeniškumą“, – sako ji.
Verkiuose norėtų didesnio aktyvumo
Viena iš Vilniaus seniūnijų, kur rengtas susitikimas su gyventojais ir pristatyta Kaimynijų programa, Verkių seniūnija. Joje jau yra anksčiau sutvarkytų kaimynijų Kalvarijų gatvėje, kurios gerai matomos ir skatina aplinkinių susidomėjimą.
Tiesa, Verkių seniūnas Rasius Virbalas prisipažįsta, kad jis norėtų, jog tas susidomėjimas dažniau virstų aktyviais veiksmais. „Visais kanalais, kuriais tik pasiekiame bendruomenę, pasakojame ir apie šią galimybę sutvarkyti kiemus, ir apie kitas programas. Kartais po suteiktos konsultacijos žmonės nebesugrįžta su žinia, ar ryžosi dalyvauti. Tikimės, kad maloniai nustebsime, kai pamatysime, jog kurioje nors seniūnijos kaimynijoje naujai pradedami darbai – vadinasi, paraiška pateikta, finansavimas gautas, tad mūsų informavimas turėjo poveikį“, – viliasi seniūnas.
Pokyčius į Grigiškes atneša jaunesnė karta
Grigiškių, kurios Vilniaus miesto savivaldybės dalimi tapo 2000-aisiais, seniūnė Donata Lukašonkovienė pasakoja, jog ši teritorija ypač sparčiai keičiasi pastaraisiais metais. „Žmonių sąmoningumas Grigiškėse auga – atsiranda daugiau rūpesčio savo aplinka. Tam itin padeda taip vadinami mikro susitikimai su bendruomene – tada žmonės ir dalijasi rūpesčiais, ir išklauso, kokie galimi sprendimai. Pagaliau, gyventojai pradeda šnekėtis tarpusavyje. Pokyčiui įtakos turi ir tai, kad į Grigiškes atsikrausto vis daugiau jaunesnės kartos gyventojų, kurie mąsto kiek kitaip, rūpinasi savo būsto būkle ir verte, supančia aplinka“, – komentuoja seniūnė.
Anot D. Lukašonkovienės, apie 80 proc. namų Grigiškėse sudaro daugiabučiai, o jų būklė labai skirtinga – paprastai geriau tvarkomasi ten, kur gyventojai yra įsteigę bendrijas. Nors teritorijoje kol kas nėra nė vieno itin didelio, labai matomo renovuoto daugiabučio, pagal Kaimynijų programą jau tvarkyta ne viena teritorija. Pagal anksčiau galiojusią programą atnaujinta kaimynija prie vieno iš renovuotų namų, vėliau tvarkyta teritorija pagal atnaujintą programą, pagal kurią žymiai padidėjo finansavimas vieno kv. m sutvarkymui.
„Atnaujinkime miestą“ primena, kad šiuo metu bendruomenės gali teikti paraiškas pagal antrąjį Kaimynijų programos kvietimą – jis galioja iki kovo 16-os dienos.
Pirmasis žingsnis, kurį turi atlikti galvojantys apie šią programą – pasitikrinti, ar jų daugiabutis priklauso suformuotai kaimynijai. Tą galima padaryti interaktyviame Vilniaus miesto žemėlapyje (https://amiestas.lt/kiemu-atnaujinimas/kvartalines-renovacijos-zemelapis/101) įvedus savo adresą. Jei kyla neaiškumų, visada galima kreiptis ir į „Atnaujinkime miestą“.
Jei daugiabutis priklauso kaimynijai, antrasis žingsnis – balsavimo organizavimas, kurį vykdo namo bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti bendrovė. Balsavimas privalo vykti kiekviename kaimyniją sudarančiame daugiabutyje. Paraiškos teikimui turi pritarti daugiau nei pusė kiekvieno namo butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. 50 procentų + 1 balsas. Gautas paraiškas vertina sudaryta speciali darbo grupė, jas reitinguojanti pagal keliolika iš anksto patvirtintų kriterijų.
