Ilgametė Naujamiesčio daugiabučio gyventoja tapo renovacijos „varikliu“: „Niekas už tave namu nepasirūpins“
Atnaujinkime miestą nuotr.
„Nesuprantu, kaip XXI amžiuje galima nesirūpinti namu, kuriame gyveni“, – stebisi vilnietė, muzikos pedagogė Audronė Aleksandravičiūtė. Aktyvi moteris skyrė daug laiko ir energijos, kad kaimynai susivienytų ir ryžtųsi renovacijai. Dabar prie atnaujinto daugiabučio ateina pasižvalgyti kaimynystėje gyvenantys žmonės, o kartą moterį pradžiugino kolegos komentaras, jog namas, kuriame ji gyvena, labai pagražėjo.
Daugiabutyje Naugarduko gatvėje A. Aleksandravičiūtė gyvena nuo mažens – su tėvais čia atsikėlė dar 1962-aisiais, kai jai tebuvo 8-eri. Penkių aukštų blokiniai namai šioje gatvėje buvo vieni pirmųjų daugiabučių Vilniuje. Moteris puikiai pamena, kaip aplinkinė teritorija atrodė prieš kelis dešimtmečius – buvo apstu privačių namų, augo vaismedžiai, buvo pilna žemių krūvų ir išmintų takelių. „Tai nebuvo vienas iš centrinių miesto rajonų, o greičiau pakraštys. Dabar mes džiaugiamės ir vertinam, kad gyvename centre – viskas labai pasikeitė!“, – sako A. Aleksandravičiūtė.
Nutarė spręsti problemas vienu ypu
Nors šio namo gyventojai gali džiaugtis strategiškai patogia vieta mieste, jau kuris laikas jie vargo su įvairiais smulkesniais ar stambesniais remontais. Teko ne kartą rūpintis stogu, nes lyjant vanduo užliedavo viršutinius butus. Daug gyventojų keitė susidėvėjusius kanalizacijos vamzdžius ir stovus. Žiemą butuose buvo šalta. Panorus tvarkingesnės laiptinės, teko patiems rinkti pinigus dažams. Tačiau namas vis tiek natūraliai dėvėjosi, o nesibaigiančios sąskaitos už remonto darbus erzino. Taip gimė idėja spręsti krūvą problemų vienu ypu – ryžtis daugiabučio renovacijai.
Vėlyvą 2025-ųjų pavasarį darbai iš esmės baigti, renovaciją administravo Vilniaus savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“. Tai ne vienintelis namų atnaujinimo projektų administratorius Vilniuje, tačiau bene atidžiausiai besirūpinantis procesu nuo pradžios iki pabaigos. Kaip teigia „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė, jos vadovaujama įstaiga vienu metu administruoja kelias dešimtis renovacijos projektų. Tai reikalauja ir žmogiškųjų resursų, ir specifinių kompetencijų, tačiau sukaupta patirtis ir stipri komanda leidžia būti renovacijos lyderiais Vilniaus mieste.
„Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti, kad vilniečiai džiaugtųsi atnaujintais savo namais: gyventų komfortabiliau, saugiau, pajustų ir sąskaitų už šildymą sumažėjimą. Glaudžiai bendradarbiaujame su projektų rengėjais, rangovais ir kitomis į renovacijos procesą įsitraukusiomis pusėmis, o ir gyventojams nuolat primename jog jie gali į mus kreiptis bet kokiu klausimu. Mums svarbu, kad procesas būtų suprantamas, skaidrus ir visos pusės aiškiai susikalbėtų“, – sako „Atnaujinkime miestą“ vadovė.
Savotiška darbų vadove renovacijos metu jautėsi ir pati A. Aleksandravičiūtė. Šiame daugiabutyje bendrija nėra įkurta, tad moteris bei dar keli aktyvūs žmonės ir buvo renovacijos „varikliai“. Pirmiausia jie agitavo kaimynus balsuoti už renovaciją, abejojantiems žėrė argumentus, kodėl verta tai daryti, vėliau domėjosi, kokie bus pokyčiai ir kaip darbai juda – bendravo ir su statybininkais, ir su „Atnaujinkime miestą“ ekspertais.
Pavyko išjudinti kaimynus
„Daugybė gyventojų niekaip nesuvokia, kad niekas neateis ir už tave nepadarys – mes visi ir esame namo šeimininkai. Dalis žmonių tenori užsidaryti savo bute ir nieko daugiau nedaryti“, – stebisi A. Aleksandravičiūtė. Ir visgi jai su bendraminčiais pavyko apeiti kone visus kaimynus ir daugelį įtikinti, jog renovacija būtina. Daugiabutyje su dviem laiptinėmis yra 60 butų, 47 jų savininkai balsavo už renovaciją. Tai puikus rezultatas – renovacijai pradėti užtenka 50 proc. + 1 balso.
Paklausta, kokius tris pagrindinius argumentus už renovaciją ji pateiktų kitiems, A. Aleksandravičiūtė ilgai negalvoja: „Svarbu, kad renovuojant visi svarbūs darbai padaromi vienu ypu. Taip, tenka pagyventi su šiokiais tokiais nepatogumais, bet galima justi, kad darbai sustyguoti, o administratorius tikrina, kaip viskas atliekama. Antras dalykas – gali iškart pajusti komfortą, mes tą jautėme jau praėjusią žiemą – savo namuose nebešalome. Galiausiai, mes gyvename centre, gerame rajone, o buto vertė renovuotame name automatiškai kyla.“
Darbai – nuo stogo iki laiptinių ir balkonų
Pasak „Atnaujinkime miestą“ projektų vadovo Edgaro Prokopovičiaus, renovuojant daugiabutį buvo visiškai pakeista viso namo šildymo sistema – taip siekta pakelti energetinę klasę, o efektą gyventojai pajuto jau pirmąją žiemą. Taip pat keistos ir kanalizacijos, šalto bei karšto vandens vamzdynų sistemos. Buvo iš esmės pasirūpinta namo stogu – jis apšiltintas ir apklotas dvigubu specialios dangos sluoksniu, ant stogo įrengta saulės elektrinė.
Priešingose namo pusėse įrengti skirtingo tipo balkonai. Iš kiemo pusės jie nėra įstiklinti, nes gyventojai pageidavo, kad butuose nesumažėtų šviesos. Ją šiek tiek blokuoja artima kitų daugiabučių kaimynystė bei kieme vešintys ilgamečiai medžiai. O namo pusėje nuo gatvės balkonai įstiklinti, nes norėta apsisaugoti nuo triukšmo ir papildomos taršos. „Mums buvo svarbu, kad balkonai nesusiaurėtų, todėl, nors sienos storintos, jie buvo padaryti tokie, kaip buvo, o į plotį dar ir padidėjo. Atsirado vienodi stogeliai, dabar namas gražus, estetiškas. Kaimynė, kurios buto balkonas buvo įstiklintas, pasakojo, kad pasistatė ten staliuką ir turi malonią vietą pasėdėti“, – pasakoja A. Aleksandravičiūtė.