Kaimynijų programa įsibėgėja: prie atnaujinamų kiemų prisidės dar kelios dešimtys
Pavasaris, kai sniego jau nėra, o žalumai dar per anksti, atveria nesutvarkytų Vilniaus kiemų skaudulius. Laimė, jų kasmet vis mažėja, nes aplinkos sutvarkymu vis aktyviau rūpinasi pačios bendruomenės, o Vilniaus miesto savivaldybė (VMS) skiria tam finansavimą. Viena iš priemonių kiemų būklei iš esmės pagerinti – Kaimynijų programa, kurią sostinėje administruoja VšĮ „Atnaujinkime miestą“. Lygiai prieš savaitę, kovo 16-ąją, baigėsi terminas, kai bendruomenės galėjo teikti paraiškas pagal antrąjį šios programos kvietimą. Sulaukta kelių dešimčių paraiškų, o bendras pageidaujamų atnaujinti teritorijų plotas viršija 136 tūkst. kv. m.
Organiškai įsilieja į viso miesto atnaujinimą
Sostinės gyventojai vertina, kad aplinką gali susitvarkyti visiškai nemokamai – visus darbus finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Žinoma, bendruomenės indėlis itin svarbus – būtent iš gyventojų ar namų administratorių turi kilti iniciatyva susitvarkyti artimiausią teritoriją, kuria naudojamasi kasdien. Gyventojai patys priima sprendimus, kokių pokyčių nori, ir kartu prisideda prie savo aplinkos gražinimo.
„Vilniečiai kasmet vis aktyviau rūpinasi savo aplinka, susidomėjimas Kaimynijų programa tą akivaizdžiai parodo. Šiemet kiemų sutvarkymui skiriame didelį dėmesį, o ši programa organiškai įsilieja į numatytus pokyčius. Neseniai prasidėjęs pavasaris – natūralus atgimimo metas, o kartu ir puiki proga tvarkytis, atsinaujinti. Džiugu matyti augantį vilniečių sąmoningumą – rūpestį kiemais, viešosiomis erdvėmis. Toks bendruomenės įsitraukimas leidžia rasti geriausius sprendimus, kad kurtume miestą, kuriame patogiai ir saugiai jaustųsi bei laiką leistų bet kokio amžiaus ir interesų miestiečiai“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Teikė išsamias konsultacijas
Naujausias, ką tik pasibaigęs kvietimas teikti paraiškas Kaimynijų programai paskelbtas šių metų sausio pradžioje. Nors terminas buvo sąlyginai trumpas, vilniečiai nesnaudė.
Kai kurios bendruomenės iš anksto laukė šio kvietimo ir buvo atlikusios dalį reikiamų procedūrų, o kitos, vos tik pasiekus informacijai apie tokią galimybę, suskubo viską atlikti iki numatyto termino. Anot „Atnaujinkime miestą“ Kaimynijų komandos vadovės Jūratės Sventickienės, per kiek daugiau nei tris mėnesius, kai galiojo kvietimas, į įstaigą kreipėsi daugybė kaimynijų atstovų, kuriems suteiktos išsamios konsultacijos – pradedant nuo pagrindų, kas yra kaimynija, kas ją sudaro, iki paraiškos pildymo niuansų. Itin dideliu indėliu, skleidžiant žinią apie galimybę atnaujinti kiemus, prisidėjo ir seniūnijos. Jos rengė susitikimus su bendruomenėmis, į kuriuos buvo kviečiami „Atnaujinkime miestą“ komandos atstovai, o greta Kaimynijų programos detaliai pristatytos ir daugiabučių atnaujinimo galimybės.
Atnaujinę namą suskumba tvarkyti ir aplinką
Kaip pasakoja J. Sventickienė, gautos 39 paraiškos, kurių bendra vertė – šiek tiek virš 9,5 mln. Eur. VMS šiam kvietimui skyrė 6 mln. Eur finansavimą. Tad kitas laukiantis žingsnis – VMS sudaryta komisija apžiūrės ir įvertins visas kaimynijas, tuomet pateiktos paraiškos bus sureitinguotos. Pavyzdžiui, bus vertinamas gyventojų skaičiaus santykis su neužstatytu kaimynijos plotu, susidėvėjusios kietosios dangos ploto santykis su visos kietosios dangos plotu, kuris kiekvienu atveju bus įvertinamas apžiūrint teritoriją, ir pan. Šiais metais papildomą balą gaus tos kaimynijos, kurių teritorijoje yra renovuotų namų. Už kiekvieną renovuotą daugiabutį bus skiriamas papildomas 1 balas.
Pagal pateiktų paraiškų skaičių šįsyk lyderiauja kelios seniūnijos – Žirmūnai, Antakalnis, Naujamiestis bei Senamiestis. Įdomu, kad pirmieji trys mikrorajonai yra ir daugiabučių renovacijos sostinėje lyderiai. Tokia tendencija – ne atsitiktinumas: atnaujinus namą, gyventojų žvilgsnis krypsta į teritoriją, nes jai esant nesutvarkytai kontrastas itin ryškus.
Susibūrė ir didelių kaimynijų bendruomenės
Kaimynijų komandos vadovė džiaugiasi, jog sulaukta nemažai paraiškų iš didelių kaimynijų. „Tokiose bendruomenėse susitelkti, susiorganizuoti ir sėkmingai įvykdyti balsavimus – nemenkas iššūkis. Didelėse kaimynijose yra daugiau daugiabučių namų, o balsavimo procesas turi vykti kiekviename jų atskirai. Tai reikalauja bendruomeniškumo, tarpusavio susitarimo ir aktyvaus gyventojų įsitraukimo. Todėl kiekviena tokia paraiška liudija apie glaudų kaimynų bendradarbiavimą ir norą kartu rūpintis savo aplinka“, – komentuoja J. Sventickienė.
Ji priduria, kad kaimynija rekordininkė pagal savo plotą, kurios bendruomenė pateikė paraišką, šįsyk yra Viršuliškėse. Pageidaujama sutvarkyti ir dideles kaimynijas Žirmūnuose, Grigiškėse, Pašilaičiuose, Naujojoje Vilnioje.