Daugiabučio renovaciją inicijavęs vilnietis: „Namui 50 metų, o būklė dabar geresnė, nei statyto žymiai vėliau“
„Dažnai galvojama, kad renovacija yra lyg remontas, o iš tiesų tai panašiau į statybas“, – sako vilnietis Jonas Juodka, neretai sulaukiantis prašymų pakonsultuoti dėl namo renovacijos. Tai nestebina – J. Juodka buvo pagrindinis žmogus, subūręs daugiabučio, kuriame turi nedidelį butą, gyventojus imtis esminio namo atnaujinimo. Pašnekovas neslepia – šiam darbui jam teko skirti daug laiko ir pastangų.
Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ pastaraisiais metais jaučia augantį gyventojų susidomėjimą renovacija. Tam prireikė nemenkų pačios organizacijos pastangų, tačiau situacija dar geresnė, kai iniciatyva kyla iš pačios bendruomenės, kai kaimynų agitacija rūpinasi aktyvūs žmonės. „Atnaujinkime miestą“ komanda tokius žmones vadina renovacijos ambasadoriais.
Namo būklė niekam nerūpėjo
J. Juodka tapo namo Minties gatvėje, kuriame yra net 144 butai, renovacijos ambasadoriumi. Jame esančiame bute jis apsigyveno 2009-aisiais ir greit pajuto, kad pastate gausu problemų, kurių nesprendė nei namą administravusi įmonė, nei gyventojai. „Namas statytas 1968 metais ir buvo stipriai nusidėvėjęs. Ėmiau galvoti, kaip imtis jo reanimacijos“, – prisimena pašnekovas. Pirmiausia jis inicijavo bendrijos įkūrimą, kitu žingsniu tapo liftų keitimas. Tai buvo lyg repeticija prieš renovaciją – esminį namo atnaujinimą. „Sutarėm su kaimynais, kad keičiame liftus, per trejus metus už juos išmokame, o tada galbūt keliaujam link renovacijos“, – priduria J. Juodka.
Pašnekovas sako visada mąstęs, kad namai yra ne tik pats butas, bet visuma – stogas, laiptinė, visos bendro naudojimo sistemos. Tačiau ne visi devynaukščio Žirmūnuose gyventojai mąstė taip pat. Visgi kaimynai jau kuris laikas reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių avarijų, nutikdavusių kone kas porą mėnesių. „Tai kanalizacija sprogo, tai rūsys užpiltas, tai sudegė elektros sistema… Remonto darbai kartais atsieidavo ir po 10 tūkst. eurų. Supratau, kad, greičiausiai, ne tik manęs tokia situacija visai netenkina. Bet kad kas nors keistųsi, reikėjo dar bent kelių aktyvių žmonių, supratau, kad vienas nieko aš čia nepadarysiu“, – pasakoja jis.
Beldėsi į kiekvieno buto duris
J. Juodka subūrė aktyvių kaimynų grupelę ir ėmė domėtis, kuo gali padėti renovacijos administratorius „Atnaujinkime miestą“. Išsiaiškinus, koks yra renovacijos procesas, kokios yra finansavimo sąlygos, kas gali pretenduoti į kompensacijas, atėjo laikas belstis pas kaimynus. „Keliese apėjome visus namo butus. Ir ne po vieną kartą. Name 144 butai, o tai jau apie 300–400 žmonių bendruomenė, buvo ką veikti“, – šypsosi vilnietis.
Anot jo, ryžtis renovacijai kaimynus labiausiai motyvavo minėtosios nesibaigiančios avarijos. Daug kas buvo užpiltas, likęs be elektros, kai kam varvėjo stogas. Ką jau kalbėti apie nesibaigiančias sąskaitas už remonto darbus. „Įtikinom kaimynus, kad namą reikia keisti iš vidaus. Labai pozityvūs buvo vyresni gyventojai, šviesūs žmonės, kurie sakė norintys palikti savo butą vaikams, anūkams, linkėjo jiems ateities geresnės būklės name. Sunkiausia buvo sutarti su karta, kuriai tarp 40–50 metų. Nežinau, kodėl“, – atskleidžia žirmūniškis.
Laukė esminiai atnaujinimai
Balsavime dėl renovacijos dalyvavo apie 90 proc. namo gyventojų, „už“ pasisakė apie 78 proc. Kai kurių butų savininkų teko ieškoti net užsienyje – pranešti, kad metas balsuoti. Prasidėjus aktyviems atnaujinimo darbams vyras nutarė, kaip pats sako, „laikyti ranką ant pulso, kad galėčiau informuoti kaimynus, kas vyksta“. Vilnietis jautė didžiulę atsakomybę, nes aktyviai agitavo balsuoti „už“ renovaciją.
Renovuojant daugiabutį Minties g. 42 pakeista iš esmės viskas: apšiltintos sienos, stogas, pakeista elektros sistema bendrose patalpose, atnaujintos karšto ir šalto vandens sistemos, kanalizacijos stovai, šilumos trasa. Pasirūpinta gerbūviu – pakeisti bendro naudojimo patalpų langai, suremontuotos laiptinės, ant stogo įrengta saulės jėgainė.
J. Juodka neslepia, kad renovacijos metu buvo visko – ir kaimynų nepasitenkinimo, ir šiokių tokių nepatogumų kasdieniame gyvenime. „Žmonės dažnai galvoja, kad renovacija yra remontas, o iš tiesų tai panašiau į statybas. Nereikia turėti iliuzijų, kad vykstant darbams niekas nieko nepajus“, – aiškina jis.
„Atsirado nepakantumo betvarkei kultūra“
Kai baigėsi namo renovacija, iniciatyvinė grupė finišą net atšventė, o kaimynai pagaliau išsilaisvino nuo neprognozuojamų įmokų už remontus. Tačiau tai ne vienintelis pokytis. Anot J. Juodkos, labai išaugo namo gyventojų nepakantumas netvarkai. Jei anksčiau niekam pernelyg nerūpėjo nei apkrauti koridoriai, nei teršimas, dabar kaimynai vienas kitą stebi ir net sudrausmina. „Galima sakyti, atsirado nepakantumo betvarkei kultūra. Anksčiau visi gyveno mažiau dėmesio skirdami aplinkai už savo buto ribų, o dabar niekas nebenori gyventi nesuptvarkytoje aplinkoje. Atsirado daugiau civilizuoto elgesio ir taisyklių laikymosi, pavyzdžiui, sutarta, kad bendrose erdvėse nerūkoma, nieko nekaupiama, o rūsiai turi būti išvalyti“, – pasakoja vilnietis.
Įdomu, kad šiuo metu J. Juodka yra tapęs vieno kiek daugiau kaip 20 metų skaičiuojančio daugiabučio Žirmūnuose, kuriame nė negyvena, bendrijos pirmininku. Gyventojai nepatenkinti namo būkle, tad paprašė jo pagalbos. „Minėtas namas statytas nekilnojamojo turto bumo metais, kai buvo svarbu greitis, o ne kokybė. Drąsiai galiu pasakyti, kad renovuotas 1968-aisiais statytas daugiabutis dabar yra geresnės techninės būklės, nei namas, kuris dar tik pradeda skaičiuoti trečią dešimtmetį“, – tikina J. Juodka.
Patarimai pasiryžusiems renovacijai
Paklaustas, kokiais esminiais patarimais pasidalintų su vilniečiais, kurie ryžosi namo renovacijai, J. Juodka įvardija tris momentus: „Svarbu kam nors iš gyventojų domėtis pačiu statybų procesu – naudinga žinoti, kokie procesai vyksta. Su tuo susijęs antras momentas – reikia užtikrinti, kad visus pasiektų naujienos apie renovaciją. Tuo rūpinasi ir „Atnaujinkime miestą“, ir vystytojas, bet naudingas ir pačių gyventojų indėlis. Pagaliau, praverčia, kai name yra raštingų žmonių, kurie galėtų pildyti ar analizuoti įvairius raštus. Jei name yra bendrija, tikrai teks tuos raštus rengti.“